
2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendrovės „Lufthansa Technik AERO Alzey GmbH“ (išieškotojo) kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas bendrovės „Arik Air Limited“ (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų ir vykdomosios bylos sustabdymo skolininko atžvilgiu.
Ginčas byloje kilo antstoliui atsisakius sustabdyti vykdomąją bylą. Byloje nustatyta, kad Lietuvoje antstolis vykdė vykdomąją bylą pagal Vokietijos teismo išduotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą dėl 2 292 993,32 Eur skolos išieškojimo. Skolininkas „Arik Air Limited“ pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomąją bylą tuo pagrindu, kad skolininkas kilmės valstybės (Vokietijos) teisme užginčijo Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad antstolio veiksmai, atsisakant sustabdyti vykdomąją bylą, yra neteisėti. Teismų vertinimu, kreipimasis į kilmės valstybės teismą ginčijant Europos vykdomojo rašto pažymėjimo teisėtumą yra pakankamas pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. Pirmosios instancijos teismas skolininko skundo netenkino, nusprendęs, kad Vokietijos teismo nutartimi jau yra išspręstas skolininko prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, todėl vykdymo valstybėje (Lietuvoje) nebėra pagrindo spręsti dėl to paties. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, pats sustabdė antstolio vykdomą vykdomąją bylą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad šis pateiktų bylai reikšmingos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, (Reglamento 805/2004) 23 straipsnio normos, įtvirtinančios nepaprastų aplinkybių sąvoką, leidžiančią vykdymo valstybės narės kompetentingai institucijai sustabdyti Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo vykdymą, aiškinimą.
Kreipdamasis į Teisingumo Teismą kasacinis teismas kėlė klausimą, kaip turėtų būti aiškinama Reglamento 805/2004 23 straipsnio c punkte nurodyta nepaprastų aplinkybių sąvoka, ar nustatant šios sąvokos apimtį yra svarbios aplinkybės, susijusios su kilmės valstybėje narėje pradėtu teismo procesu dėl Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo arba Europos vykdomojo rašto pažymėjimo teisėtumo, ir kiek.
Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje gautus Teisingumo Teismo išaiškinimus, kasacinis teismas visų pirma nurodė, kad kai skolininkas pateikia prašymą sustabdyti vykdomąją bylą tuo pagrindu, jog skolininkas kilmės valstybėje kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo panaikinimo, antstolis privalo vadovautis Reglamento 805/2004 23 straipsniu, kuris būtent ir reglamentuoja šį specialų teismo sprendimo vykdymo sustabdymo pagrindą, o ne pagal įstatymo analogiją remtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu.
Taip pat kasacinis teismas išaiškino, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjimo teisėtumo užginčijimas kilmės valstybėje narėje savaime nelemia pagrindo vykdymo valstybėje skolininko iniciatyva sustabdyti vykdomąją bylą. Kai kilmės valstybėje narėje skolininkas pradėjo teisminį procesą, ginčydamas Europos vykdomojo rašto pažymėjimo teisėtumą, skolininkas, kreipdamasis į vykdymo valstybės narės antstolį su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą, turi pagrįsti esant nepaprastas aplinkybes, kurios siejamos su ypač didele žala, jei vykdymo veiksmai nebus sustabdyti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes skolininkas reikalavimą antstoliui dėl vykdomosios bylos sustabdymo grindė iš esmės tik kreipimosi į kilmės valstybės teismą, ginčijant Europos vykdomojo rašto pažymėjimo teisėtumą, faktu. Kitų aplinkybių ar įrodymų, pagrindžiančių nepaprastų aplinkybių egzistavimą kreipimosi į antstolį ir jo ginčijamo patvarkymo priėmimo metu, skolininkas nepateikė. Taigi bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjimo užginčijimas kilmės valstybėje (Vokietijoje) savaime skolininko prašymu sudarė pagrindą antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą Lietuvoje.
Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami antstolio veiksmų teisėtumą, netinkamai aiškino ir interpretavo Vokietijos teismo nutarties, kuria spręstas klausimas dėl Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, reikšmę vykdymo procesui Lietuvoje. Pagal Teisingumo Teismo išaiškinimus, vykdančiosios valstybės narės teismas ar kompetentinga institucija privalo sustabdyti toje valstybėje pradėtą vykdymo procesą, jeigu pateikiamas kilmės valstybės narės institucijos išduotas Reglamento 805/2004 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažymėjimas, patvirtinantis Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo vykdytinumo sustabdymą kilmės valstybėje. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad nei antstoliui, nei bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pateiktas toks Vokietijos teismo išduotas pažymėjimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui, kuriuo skolininko skundas netenkintas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Bylos Nr. 3K-3-194-701/2023
Šalntinis LAT: https://www.lat.lt/lat-pasisake-del-nepaprastu-aplinkybiu-savokos-reiksmes-vykdomosios-bylos-pagal-europos-vykdomaji-rasta-sustabdymui/1400