Advokatų kontoros TEMIDĖ teisininkai turi sukaupę reikšmingą patirtį atstovaujant klientų interesus tarptautiniuose teismuose:

Europos Žmogaus Teisių Teisme, kuris yra įkurtas pagal 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją; nuo 1998 m. jis tapo nuolat veikiančia tarptautine teismine institucija, kuri nagrinėja skundus fizinių asmenų, asmenų grupių bei nevyriausybinių organizacijų, teigiančių, kad pažeistos jų teisės ar laisvės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose. Lietuvos Respublikai Konvencija ir jos ketvirtasis, septintasis bei vienuoliktasis protokolai įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d. Konvencijos pirmasis protokolas įsigaliojo 1996 m. gegužės 24 d., Konvencijos šeštasis protokolas įsigaliojo 1999 m. liepos 8 d., Konvencijos 13 protokolas įsigaliojo 2004 m. gegužės 1d., o Konvencijos kontrolės mechanizmą pakeičiantis Konvencijos 14 protokolas įsigaliojo 2010 m. birželio 1 d.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, kuris įsteigtas 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pagrindu. Šis komitetas stebi, kaip yra įgyvendinamos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir jo papildomų protokolų nuostatos valstybėse narėse, kurios yra konvencijos dalyvės.

Komitetą sudaro 18 nepriklausomų ekspertų, kurie yra pripažinti žmogaus teisių apsaugos srities profesionalai, ir yra aukštos moralės asmenys.

Tarptautinis politinių ir pilietinių teisių paktas nustato valstybėms narėms tiesioginį įsipareigojimą užtikrinti jame pripažįstamų teisių įgyvendinimą. Tiesioginis įsipareigojimas užtikrinti pakte įtvirtintas teises, dar kitaip vadinamas „elgesio įsipareigojimu“, kuris reiškia valstybės narės pareigą imtis tam tikrų veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad konvencijoje ir jos papildomose protokoluose reglamentuotos teisės būtu užtikrintos iš karto po to kai valstybė tampa konvencijos dalyvė.

Tarptautiniame politinių ir pilietinių teisių pakte ir papildomose protokoluose yra reglamentuotos elementarios/įprastos žmogaus teisės, kurios negali būti atimtos ar kitaip suvaržytos. Tokiomis teisėmis yra laikomos: teisė į gyvybę, teisė į laisvę ir asmens neliečiamybę, teisė į minties sąžinės ir religijos laisvę, teisė nekliudomai laikytis savo įsitikinimų ir t.t.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas per metus rengia tris nuolatinius susitikimus, kurie vyksta Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose arba Ženevoje, Šveicarijoje.

Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT, pranc. Cour de justice de l’Union européenne, CJUE), kuris yra aukščiausiasis Europos Sąjungos teismas. Teismas įsteigtas 1952 m. Jo buveinė yra Liuksemburge. ESTT užtikrina, kad ES teisė būtų vienodai aiškinama ir taikoma visose ES šalyse; užtikrina, kad šalys ir ES institucijos nepažeistų ES teisės. Įprasčiausios ESTT bylų rūšys:

• Teisės aktų aiškinimas (prejudiciniai sprendimai). ES nacionaliniai teismai privalo užtikrinti, kad ES teisė būtų tinkamai taikoma, tačiau skirtingų šalių teismai gali ją skirtingai aiškinti. Jeigu nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl ES teisės akto aiškinimo ar galiojimo, jis gali kreiptis į Teismą išaiškinimo. Ta pati tvarka gali būti taikoma nustatant, ar nacionalinės teisės aktas arba praktika yra suderinami su ES teise;
• Teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas (pažeidimo tyrimo procedūros). Šios bylos iškeliamos ES teisę pažeidžiančioms nacionalinėms vyriausybėms. Tai padaro Europos Komisija arba kita ES šalis. Jei nustatoma, kad valstybė padarė pažeidimą, ji turi nedelsdama pasitaisyti, o to nepadariusi rizikuoja, kad bus iškelta antra byla, kurią išnagrinėjus gali tekti mokėti baudą;
• ES teisės aktų panaikinimas (ieškiniai dėl panaikinimo). Jei manoma, kad ES aktu pažeidžiamos ES Sutartys arba pagrindinės teisės, Teismo gali būti paprašyta jį panaikinti. Tai gali padaryti ES šalies vyriausybė, ES Taryba, Europos Komisija arba (kai kuriais atvejais) Europos Parlamentas.
  Be to, privatūs asmenys gali paprašyti Teismo panaikinti tiesioginę įtaką jiems darantį ES aktą;
• Užtikrinimas, kad ES imtųsi veiksmų (ieškiniai dėl neveikimo). Parlamentas, Taryba ir Komisija tam tikromis aplinkybėmis privalo priimti tam tikrus sprendimus. Jei jie to nedaro, ES šalių vyriausybės, kitos ES institucijos arba (tam tikromis aplinkybėmis) fiziniai asmenys arba bendrovės gali paduoti Teismui skundą;
• Sankcijų skyrimas ES institucijoms (ieškiniai dėl žalos). Bet kuris asmuo arba įmonė, kurių interesai pažeisti dėl ES institucijos arba jos darbuotojų veiksmų arba neveikimo, gali pateikti ieškinį Teisme.